2021 1 rugpjūčio

Naujamečiai fejerverkai yra skiriami dviratininkui L. Gutautui

„Visas pasaulis mano garbei šaudo fejerverkus“, – apie grožį, kuris papuošia dangų Naujųjų metų naktį, juokauja sausio 1 dieną gimęs vienas garsiausių Klaipėdos dviratininkų Linas Gutautas.

Pasauliui švenčiant atėjusius 1967-uosius, būsimas dviračių sporto specialistas gyvenimo duris pravėrė paryčiais – 5.30 val.

„Geriau būčiau metais vėliau gimęs, būčiau tapęs pasaulio jaunimo čempionu“, – apie gimimo laiko niuansus užsiminė L.Gutautas, vėliau tapęs tarptautinės klasės sporto meistru, triskart Lietuvos čempionu.

Dviratininko biografijoje gimtuoju miestu įrašytas Skuodas, tačiau šiame Lietuvos pakraštyje L.Gutauto šeima, gimus jam, gyveno septynerius metus. Dėl darbo reikalų tėvai persikraustė į Kupiškį, kuriame būsimas 1984-ųjų SSRS dviračių sporto olimpinės rinktinės narys pradėjo lankyti mokyklą, o vėliau ir sportuoti. Žaidė ir futbolą, ir krepšinį, slidinėjo slidėmis, bėgiojo. O labiausiai patiko ir sekėsi plaukti. Net vėliau, stoojant į Lietuvos sporto universitetą (tuomet Kūno kultūros institutą), L. Gutautas, plaukdamas 50 m krūtine, pagerino šios aukštosios mokyklos studentų rekordą net 3 sekundėmis.

1982-aisiais 15-metį jaunuolis, trenerio Stasio Paštuolio įkalbėtas, siekti sportinių aukštumų iš Kupiškio išvyko į Panevėžio sporto mokyklą-internatą. Įdomiausia tai, kad į šią Lietuvos sporto talentų kalvę L.Gutautas pateko net nežinodamas kokią sporto šaką pasirinks. Supratęs, kad plaukimui nepakanka fizinių duomenų ir todėl baseine nieko nepasieks, žemaitis-aukštaitis sutiko lankyti į dviratininkų treniruotes.

„Panevėžyje, pas trenerį R. Stirbį, mokytis važiuoti dviračiu pradėjau nuo nulio, – prisipažino klaipėdietis. – Tačiau uoliai treniruodamasis, net per vasaros atostogas, sparčiai progresavau. Sunkios treniruotės, užsispyrimas gana greitai davė vaisių.“

Praėjus vos dviem metams L.Gutautas įsiutino garsųjį specialistą iš Klaipėdos Narsutį Dumbauską, Lietuvos dviračių treko čempionato 4 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse sujaukęs pripažintų lyderių Artūro Kaspučio ir Gintaro Valašino ramybę.

„Kiek žinau, abu velnių gavo nuo N. Dumbausko, kad kažkokio 17-mečio „čainiko“ neišpurtė. Bandė jie mane „maudyti“, bet gavosi atvirkščiai. A. Kaspučio negaudžiau, o nusprendžiau važiuoti kartu su G. Valašinu. Ir finišo tiesiojoje buvau antras“, – senesnę nei 35 metų istoriją lyg šiandien prieš akis mato L. Gutautas.

Po šio pasirodymo dviračių sporto profesorius N. Dumbauskas pakvietė L. Gutautą likti uostamiestyje ir čia toliau kelti meistriškumą.

Ssu Lietuvos dviratininkais nuvykęs į SSRS čempionatą Maskvos Krylatskojės dviračių treke, jaunasis komandos narys neįsivaizdavo kaip važiuoti tokiame rate, kai 12 m pločio dviračių takas kone status it siena.

„Aš per pusvalandį neužvažiavau į taką. N. Dumbauskas matė, kad bijau, bet nieko nesakė. Užtat pamokino Gintautas Umaras, pataręs, kad reikia, kiek turiu sveikatos, įsibėgėti apačioje ir tuomet šauti į viršų. Ir minti, kol uždusiu. Pirmą, antrą kartą buvo baisu, o po trečio bandymo, žiūriu, kad važiuoju. Iš baimės, kad nereikėtų važiuoti grupėje, taip myniau, kad vieną kartą užėmiau trečią vietą, o kitąkart  – net pirmą, – dar niekam tų žinių nebuvo praskleidęs patyręs meistras. – N. Dumbausko taktika buvo tokia, kad mes grūdintumėmės tokiose, o ne kaimo lygio varžybose.“

Ir, anot L. Gutauto, profesorius dar pašiepdavo: „Meška moka dviračiu važiuoti, o tu nemoki“.

Sporto meistro normatyvą klaipėdietis įvykdė Uzbekistane – Taškento treke, vykusiose 4 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse, kuriose buvo atrenkami dviratininkai kandidatai į alternatyvias 1984-ųjų Los Andželo olimpiadai – „Draugystės“ („Družbos“) vasaros žaidynes.

Visas saldžiausias pergales L. Gutautas pasiekė treke. Vieną kartą pavyko tapti Lietuvos čempionu ir plento pirmenybėse.

1988-aisiais klaipėdietis buvo Lietuvos rinktinės penketuke, kuris iškovojo kelialapį į Seulo olimpines žaidynes. Tačiau N. Dumbauskas nerado drąsos į Pietų Korėją siųsti vien lietuvius. Kartu su G. Umaru, A. Kaspučiu ir Mindaugu Umaru vasaros žaidynėse SSRS garbę 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse gynė ir du rusai – Viačeslavas Jekimovas bei Dmitrijus Neliubinas. Jie užėmė L. Gutauto ir kito klaipėdiečio Remigijaus Lupeikio vietas.

Pajūrio dviratininkui labiausiai įsiminė pergalė SSRS čempionate, 1985 m. vykusiame Klaipėdoje. 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse klaipėdiečių niekas nelaikė rimtais varžovai. O ar galėjo būti kitaip, kai į uostamiestį atvyko Sovietų Sąjungos rinktinė, besirengianti pasaulio čempionatui. Joje buvo ir pasaulio rekordininkas klaipėdietis Vasilijus Špundovas, kurio labai trūko Klaipėdos komandai.

Kvalifikacinės varžybos dėl lietaus buvo sustabdytos. Klaipėdiečiai po trijų kilometrų buvo akivaizdūs lyderiai, tačiau dėl gamtos kaprizų, teisėjai liepė sustoti. Pakartojus startą, L. Gutautas kartu su G. Umaru, Algirdu Vaitkumi ir Vladimiru Vaščiula užėmė trečią vietą – 4 min. 35,6 sek. Cementiniame treke – tai aukštas rezultatas.

Ketvirtfinalyje N. Dumbauskas leido pailsėti G. Umarui ir A. Vaitkui, o vietoj jų ant dviračių sėdo Edmundas Peseckis ir Jonas Romanovas. Klaipėdiečių rezultatas buvo ketvirtas – 4 min. 33,6 sek.

Pusfinalyje lietuviai užšoko ant favoritų – Sovietų Sąjungos rinktinės dviratininkų.

„Nors sakoma, kad prieš vėją nepapūsi, tačiau nutarėme nepasiduoti galingiems varžovams, – pasakojo įvykių dalyvis. – Kartu su G. Umaru, J. Romanovu ir V. Vaščiula nuo varžovų atsilikome vos du metrus. Distanciją nuvažiavome tarptautinės klasės sporto meistrų normatyvą atitinkančiu laiku – 4 min. 29,2 sek.“

Dėl bronzos medalių klaipėdiečiai lenktyniavo su Sankt Peterburgo (tuomet Leningrado) ketvertu ir lengvai jį pranoko.“

„Tai buvo mano pirmasis medalis Sovietų Sąjungos čempionate, suteikęs man, 18-mečiui jaunuoliui, daug džiaugsmo“, – prisipažino L. Gutautas.

Atėjus laikui, kai rezultatai ėmė nebekilti, jaunimas pradėjo lipti ant kulnų, 1989-aisiais L. Gutautas atsisveikino su aktyviuoju sportu, tačiau ne su mėgsta sporto šaka. Daug metų dirbęs treneriu, šiandien darbuojasi kito garsaus dviratininko Sauliaus Šarkausko dviračių parduotuvėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *