Boksininkei A. Starovoitovai durys į olimpiadą beveik užsivėrė

Tokijo olimpinių žaidynių bokso atrankos varžybas organizuojanti Tarptautinio olimpinio komiteto „Boxing Task Force“ (BTF) grupė oficialiai paskelbė, kad atšaukiamas birželio mėnesį Paryžiuje turėjęs vykti pasaulinis atrankos turnyras.

Likę olimpiniai kelialapiai į Tokiją bus dalinami Europos zonos atrankos turnyre, kuris bus pratęstas po metų pertraukos ir pagal BTF sudaromus reitingus. Lemiamą turnyrą atšaukę organizatoriai motyvavo sunkiai valdoma koronavoruso pandemija ir skelbia, kad nenori rizikuoti sportininkų sveikata.

Toks sprendimas labai skaudžiai atsilieps Lietuvos bokso rinktinei. Europos zonos atrankos turnyre kovos vienintelė Lietuvos atstovė Gabrielė Stonkutė.

Klaipėdos boksininkei Ana Starovoitovai lieka labai mažytė galimybė – į olimpines žaidynes patekti per reitingus.

„Pasauliniame atrankos turnyre Paryžiuje turėjo kovoti devyni Lietuvos atstovai. Dabar jiems užkirstas kelias iškovoti kelialapius ringe. Organizatorių sprendimas – sunkiai paaiškinamas ir skaudžiausias mažoms valstybėms. Lietuvos bokso federacija kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu jau ruošia kreipimąsi į Tarptautinį olimpinį komitetą, kad skirstant kelialapius būtų atsižvelgiama į kvotas valstybėms ir laikomasi olimpinių principų. Mūsų iniciatyvą palaiko daugelis kaimyninių valstybių, jų bokso federacijos taip pat ketina kreiptis į Tarptautinį olimpinį komitetą“, – teigė Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga.

Lietuvos boksininkai dalyvavo visose vasaros olimpinėse žaidynėse atkūrus Nepriklausomybę. Kiekvienose žaidynėse Lietuvai atstovaudavo mažiausiai du boksininkai.

„Sužinojęs apie tai patyriau šoką, – niršo Lietuvos rinktinės treneris Vidas Bružas. – Man buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Rodo aiškią organizatorių nekompetenciją. Tai ne eilinės varžybos, o olimpinės žaidynės, kurios vyksta kas ketverius metus, o dabar vyks po penkerių metų. Penkerius metus ruošėsi atrankos varžyboms, dėlioji akcentus, treniruočių stovyklas, turnyrus. O čia per vieną dieną nusprendžia, kad lemiamo atrankos turnyro nebus. Pasauliniame atrankos turnyre Paryžiuje turėjo dalyvauti šeši Lietuvos boksininkai ir trys boksininkės. Tikėjomės, kad iškovosime gal net ne vieną, o bent du olimpinius kelialapius. Visas sezono planas sudėliotas taip, kad būtent šiame turnyre būtų pasiekta optimali Lietuvos rinktinės boksininkų sportinė forma. Lietuviai kovojo turnyruose Danijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje, numatyti dar keli turnyrai užsienio šalyse ir Kaune vyksiantis Algirdo Šociko turnyras. Ir visas tas įdirbis bei visi planai nubraukiami vienu neatsakingu ir nepamatuotu sprendimu. Matome, kad turnyrai vyksta daugelyje šalių ir organizatoriai susitvarko su kylančiais sunkumais. Tačiau paties svarbiausio turnyro nuspręsta neorganizuoti.“

Olimpinio atrankos turnyro organizatoriai skelbia, kad kelialapių likimą lems reitingas, kurį jie sudarys atsižvelgdami į pasaulio čempionatuose ir kituose turnyruose pasiektus rezultatus nuo 2017 iki 2021 metų.

„Tai yra absurdas, nes olimpiniame bokse reitingai neturi jokios reikšmės, net nėra normalios sistemos pagal ką jie skaičiuojami, – tęsė V. Bružas. – Jokie mėgėjai boksininkai nekovoja dėl reitingo taškų, nes jie neturi jokio reikšmės ir įtakos varžybose. Kai kurios sporto šakos, pavyzdžiui lengvoji atletika, dziudo ir kitos, daug dėmesio kreipia į pasaulinius sportininkų reitingus ir pagal tai atrenkami sportininkai į olimpines žaidynes. Apie reitingus jie buvo informuoti prieš kelerius metus, kai kuriose sporto šakose reitingai daug lemia jau ne vieną dešimtmetį. O mėgėjų bokse niekas niekada nekreipė dėmesio į reitingą ir niekas specialiai nerinko reitingo taškų, nes jie neturėjo jokios reikšmės.“

Ar pagal reitingą Lietuvos boksininkai pateks į olimpines žaidynes, anot V. Bružo, patys organizatoriai neturi aiškaus atsakymo.

„Susidaro įspūdis, kad jie pirma paskelbė, kad į žaidynes atrinks pagal reitingą, tik po to galvoja, kaip tai įgyvendinti. Šokiruoja neatitikimai tarp olimpinio turnyro organizatorių skelbiamų preliminarių reitingų ir Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) sudarytuose neoficialiuose reitinguose. Kai kurių boksininkų pozicijos skiriasi net keliasdešimt vietų. Tai visiškai nesuprantama. Lietuvė Iveta Lešinskytė, kuri 2019 m. pasaulio ir Europos čempionatuose užėmė 5 vietą, AIBA reitinge užima 9 vietą, kuri garantuotų vietą olimpinėse žaidynėse. Tuo tarpu olimpinio atrankos turnyro organizatorių reitinge lietuvė yra tik 21-oje vietoje. Kaip gali taip skirtis reitingai! Lietuvė pasaulio ir Europos čempionatuose lieka tik per žingsnį nuo medalio, o reitinge yra vos 21-a. Sunkiai paaiškinami ir kiti lietuvių reitingai. Edgaras Skurdelis savo svorio kategorijoje AIBA reitinge yra 37-as, o olimpinėje atrankoje tik 85-as. Tadas Tamašauskas, kuris pasaulio čempionate užėmė 9-ą vietą, olimpinės atrankos reitinge yra 36-as. Bet tai negarantuoja vietos olimpinėse žaidynėse. Pastarieji du boksininkai yra pajėgūs iškovoti olimpinius kelialapius, jeigu kovos vyktų ringe, o ne popieriuje.“

Olimpinės atrankos turnyro organizatorių sudaromas reitingas yra labai palankus didžiosioms šalims ir turtingoms valstybėms, kurios diktuoja madas pasaulio bokse. O mažos šalys lieka užribyje. Daugelio šalių bokso atstovai yra šokiruoti tokio sprendimo.

Lietuvos ir kitų mažesnių valstybių bokso federacijos kreipsis į Tarptautinį olimpinį komitetą, kad būtų atsižvelgta į susiklosčiusias aplinkybes, kad būtų atkreiptas dėmesys į olimpinių žaidynių principus. Tikimasi, kad sveikas protas nugalės. Geras pavyzdys – 1992 m. Barselonos olimpinės žaidynes. Lietuvai, ką tik atgavusiai Nepriklausomybę, buvo suteikta nemažai vardinių kvietimų, ar vadinamų kvotų valstybei. Barselonoje kovojo net keturi Lietuvos boksininkai.