Pirmajam Klaipėdos rankinio čempionui, „Maisto“ žaidėjui V. Šukšteriui – 60
Ar žinote, kas dabartinį „Dragūno“ garsiarėkį Artūrą Juškėną įtempė į rankinio salę? Viktoras Šukšteris.
Jei ne jis, kažin kur šiandien būtų A. Juškėnas. „Dragūno“ strategas, kai buvo mažas blaškėsi gatvėse ir tarp sporto šakų. Ir krepšininku norėjo būti (panašiu Modestą Paulauską), ir futbolininku (į Arminą Norbekovą), ir tinklininku (į Saulių Ligeiką), ir dviratininku (į Joną Romanovą), tačiau niekur „neužsikabino“. Vieną dieną į pamoką atėjo rankinio treneris V. Šukšteris ir pasakė penktokui Artūriukui: „Ateik į rankinį, padarysiu iš tavęs žinomą žmogų“.
Kaip tarė V. Šukšteris, taip padarė. Kas šiandien yra A. Juškėnas – nereikia nė sakyti. Savo šlove ir garsu pranoko savo trenerį.
Tačiau V. Šukšteris irgi turi kuo didžiuotis. Jis buvo, kartu su kitais vyrais, pirmasis iškovojęs Klaipėdai Lietuvos čempionų vardą. 1969-aisiais suburta legendinė „Maisto“ komanda daug metų lingavo, siūbavo, tačiau į LTSR čempionato prizininkus nepatekdavo.
Ir štai 1986-aisiais, po to – 1987-aisiais V. Šukšteriui, taip pat Vytui Aleksandravičiui, Valiui Babarskui, Valdui Trinkūnui, Valdemarui Urbonui, Gintautui Gudžiūnui, Valentinui Juoskaudui, Raimondui Kazlauskui, Robertui Laurinaičiui, Norgintui Misevičiui, Romui Poviloniui, Vidmantui Trilikauskui, Artūrui Stonkui bei legendiniam treneriui Vytautui Marozui ant krūtinių sužvilgo aukso medaliai.
Pergalių džiaugsmas buvo nenusakomas – kovoje dėl aukso medalių buvo įveiktos Sovietų Sąjungos čempionatuose rungtyniavusios Kauno „Granito“, Šiaulių „Tauro“, Panevėžio „Atmosferos“ komandos.
V. Šukšteris, nors didesnę širdies dalį šiandien yra atidavęs žuvims, žvejybai, tačiau tebėra „Dragūno“ klube. Jo nematomos rankos sutvarko daug klubui reikalingų darbų. Ir beveik kiekvienose rungtynėse, kai buvo galima, už savo komandą sirgo ir dar sirgs V. Šukšteris.
