D. Donskichytė: „Sunkus darbas atsiperka“

Moterų krepšinio čempionato finalo pirmosiose rungtynėse staigmeną pateikęs Klaipėdos „Neptūnas“ penktadienį su Vilniaus „Kibirkštimi–MRU“ susirems uostamiestyje.

Pasakiškai iki batalijų dėl čempionių titulo atžygiavusios klaipėdietės kare iki trijų pergalių pirmauja 1:0. Klaipėdietės pirmojoje akistatoje sensacingai įveikė iki tol 33 rungtynes iš eilės laimėjusias sostinės krepšininkes.

Ši netikėta pergalė – puikaus „Neptūno“ tarpsnio tąsa. Nuo gruodžio vidurio Klaipėdos klubas, su žaidžiančia vyr. trenere Andra Gabalyte priešakyje, per 14 rungtynių pasiekė 11 pergalių, o žygiuodamos finalo link eliminavo 2019 m. čempiones „Aistes–LSMU“.

Viena pergalių kalvių buvo Dalia Donskichytė, penkta pagal rezultatyvumą pirmenybėse, per rungtynes vidutiniškai pelnė po 13,5 taško. Atakų organizatorė taip pat per susitikimą atliko po 4,4 rezultatyvaus perdavimo (trečias rezultatas lygoje) ir atkovojo po 4,1 kamuolio.

„Sunkus darbas atsiperka, – šyptelėjo D. Donskichytė, bendraudama su tinklalapiu „Moterulyga.lt“. – Liko ne tiek ir daug, todėl stengiamės per treniruotes atiduoti visą save, nes tada automatiškai būna lengviau ir rungtynėse. Dirbame intensyviai ir mėginame iš savęs išspausti, kiek įmanoma daugiausiai būtent tą dieną. Manau, mums labiausiai padeda pasitikėjimas ir viena kitos supratimas. Stengiamės neužsikabinti už vieno dalyko, jeigu įvyko kažkas gero ar blogo. Mes turime tai pamiršti ir eiti toliau.“

Anot vilniečių komandos vedlės, daug metų Klaipėdoje žaidusios Gabrielės Šulskės, komandos griūtį lėmė psichologija, mat panašių signalų būta ir kovojant dėl pirmojo sezono trofėjaus – Karalienės taurės.

Likus penkioms dienoms iki kovos dėl šio titulo, „Kibirkštis-MRU“ 82:55 daugiau nei užtikrintai nugalėjo Kauno „Aistes-LSMU“, tačiau žūtbūtiniame mūšyje Karalienės taurę nuskynė tik per paskutinę minutę.

„Finalinėse rungtynėse visada viską lemia psichologija, – tinklalapiui „Moterulyga.lt“ sakė G. Šulskė, per pirmąjį mačą su klaipėdietėmis iš žaidimo įmetusi 2 metimus iš 9 ir surinkusi 9 taškus. – Mes į finalą su „Neptūnu“ atėjome kaip komanda, laimėjusi 22 rungtynes, su favoričių statusu, tad tas ir lemia sunkesnį žaidimą svarbiausiuose susitikimuose. Prieš artėjantį mačą visoms reikia tiesiog nusiraminti ir žaisti savo žaidimą, kurį demonstravome visą sezoną. Pirmosios rungtynės tikrai kirto per ambicijas. Tikrai nesinori sezoną užbaigti tokiu žaidimu, o tuo labiau pralaimėjimais, tad tikrai stengsimės grįžti į pergalių kelią.“

 „Kibirkščiai-MRU“ kelią finale pastoti mėginantis „Neptūnas“ pačios G. Šulskės nestebina. Priešingai, šiaulietė tikina tikėjusi klaipėdiečių potencialu patriukšmauti šį sezoną, tačiau varžoves stabdė problemos.

 „Tiesą pasakius, manęs visiškai nestebina, – teigė G. Šulskė. – Komandoje nuo sezono pradžios sakiau, kad pagal sudėtį „Neptūnas“ man asmeniškai yra antra komanda. Jos tiesiog turėjo savų problemų viduje ir nerodė to žaidimo, todėl mane jos labiau stebino blogu žaidimu sezono pradžioje nei dabar demonstruojama forma.“

Pakiliai rungtyniaujantį „Neptūną“ aikštėje vairuoja D. Donskichytė ir žaidžianti vyr. trenerė A. Gabalytė, kurių vadovavimą komandai „Kibirkšties-MRU“ strategas Gitautas Kievinas vaizdingai buvo prilyginęs „ugniai ir vandeniui“.

„Dalia ir Andra – kaip ugnis ir vanduo: viena įsiplieskia – karštai reaguoja, o kita gesina – protingai, remdamasi savo galva“, – prieš finalą sakė G. Kievinas.

Iš tiesų D. Donskichytė aikštėje išsiskiria ne tik karjeros rodikliais, bet ir ryškiomis emocijomis, kurias, pasak žaidėjos, aplinkiniams retsykiais tenka gesinti.

 „Esu užsispyręs ir emocingas žmogus ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų, kuris gali greitai užsidegti, tačiau stengiuosi ir laiku nusiraminti, bet dar dirbu ties tuo, – pasakojo D. Donskichytė. – Visada ieškau tiesos ir kada man atrodo, jog kažkas yra neteisinga, sunkiai su tuo susitaikau, kol manęs neįtikina. Tačiau gerai, kad turiu nuostabius komandos narius, kurie sugeba mane užgesinti. Ačiū jiems. Užsivedimas atsiranda automatiškai, nes visos mėgaujamės tuo, ką darome. Apskritai, džiaugiamės savo padarytu darbu, bet tuo pačiu tikime savimi ir trenere bei bandome išpildyti viską, ko iš mūsų reikalauja. Kai mums pavyksta, mes dar labiau užsivedame, suvokdamos, kad dirbome ne veltui, o tada jau būna sunku mus sulaikyti.“

Ar namų sienos „Neptūnui“ gali tapti faktoriumi?

 „Žaidžiame namie ar ne namie, asmeniškai, stipriai to neakcentuoju. Aišku, gal geriau ir žaisti pas save, bet nemanau, kad tai – priežastis, dėl kurios viena ar kita komanda laimi, – tęsė D. Donskichytė, taip pat sureagavusi į G. Kievino išsireiškimą po pirmųjų finalo serijos rungtynių. – Mes tiesiog norime pasimėgauti ir demonstruoti gražų bei įdomų krepšinį, o ne giedoti mirštančių gulbių giesmę.“