„Šermukšnio“ kurčiųjų sporto klube juda ir vaikai, ir senjorai

Pastaraisiais metais Klaipėdos savivaldybės skiriamas dėmesys ir finansinė parama miesto kurtiesiems sportininkams duoda vaisius.
Uostamiesčio „Šermukšnio“ kurčiųjų sporto klubas yra vienas aktyviausių pagal žmonių su klausos negalią užimtumą bei dalyvavimą Lietuvos varžybose. Pajūrio sportininkų veiklų, kuriomis užsiima, jų finansavimo pavydi visų kitų Lietuvos miestų kurtieji sporto mėgėjai.

Projektų lėšos skatina sportuoti

Toks sportinio aktyvumo bumas siejamas su „Šermukšnio“ projektais, kurie sulaukia miesto valdžios palaiminimo.
2024-aisiais vykdant projektą „Sportuojantys kurtieji Klaipėdos mieste“, įtraukti buvo visų gyventojų amžiaus sluoksnių atstovai – nuo mažiausiųjų iki vyriausiųjų.
Vaikams ir senjorams buvo rengiamos mankštos, o visiems – badmintono, plaukimo, lengvosios atletikos ir naujos sporto šakos – padelio – treniruotės.
„Toliau siekiame tęsti įvairaus sportinio aktyvumo lygio judėjimą tarp kurčiųjų, kuris jau yra įsibėgėjęs ir nesinori, jog sustotų, – teigė projekto vadovas Arnestas Karpauskas bei projekto vykdytoja Kristina Rimkienė. – Vyriausius „Šermukšnio“ sporto mėgėjus kiekvieną savaitę kvietėme į mankštas, vykusias Klaipėdos kurčiųjų centro patalpose, o vaikai mankštos pratimus atliko „Litorinos“ mokykloje. Aktyviausi, sportiškiausi „šermukšniai“ labai nudžiugo, jog projekte buvo lėšų naujai sporto veiklai – padeliui. Tuo tesėjome anksčiau duotą žodį, jog kurtiesiems panorėjus, padidinsime sporto šakų, kurias galėtų jie kultivuoti, skaičių. Jau nebestebina plaukimo, lengvosios atletikos ir badmintono treniruotės. Net pripratome prie „Šermukšnio“ lyderystės šių sporto šakų Lietuvos kurčiųjų čempionatuose. O kažkada apie tai galėjome tik pasvajoti.“

Senjorų ir vaikų mankštos sulaukė populiarumo

Senjorų mankštos sulaukė nemažo dėmesio, į pratybas susirinkdavo daugiau nei 10 žilagalvių. Pasak mankštų vedėjos Aistės Daugėlaitės, pasimankštinti ateidavo pensininkai, sulaukę 80 ir daugiau metų.
„Mankštose, kaip ir turi būti, vyravo sąnarių paslankumo gerinimo, tempimo bei raumenų stiprinimo pratimai, – apie pratybas pasakojo A. Daugėlaitė. – Kiekvieną kartą paklausdavau, gal kas skauda. Stengdavomės daryti pratimus pagal pojūčius, nepersistengiant. Senjorai ne tik klube mankštinosi, jie gaudavo namų darbų – pratimų, kuriuos reikia atlikti namuose, sąrašus.“
Pasak A. Daugėlaitės, mankšta yra svarbi visų amžių žmonėms, todėl mankštintis buvo pakviesti ir „Litorinos“ moksleiviai, turintys klausos negalią.

„Šermukšnio“ plaukikų dominavimas

Ryškiausiai „Šermukšnio“ sportininkai pranašumas už kitų šalies klubų atstovus matosi Lietuvos kurčiųjų plaukimo čempionate. 2024-aisiais Klaipėdos klubo atstovai iškovojo net 28 medalius iš 36, visus 12 čempionų titulus.
Ypač pasistengė mūsų garsiosios badmintonininkės Kristinos Dovydaitytės atžalos – Paloma ir Danielius, laimėję 11 aukso medalių iš 12-os. Vienintelį auksinuką 50 m laisvuoju stiliumi rungtyje nustvėrė Edvinas Vaičiulis.
„Šermukšnio“ sporto klubo atstovų apetitas kasmet vis didėja. 2022-aisiais pajūrio atstovai iškovojo 25 medalius iš 36, 2023-iaisiais – 27, o šįmet – 28.
„Paloma ir Danielius treniruojasi, galima sakyti, profesionaliai. Penkis kartus per savaitę po pusantros valandos, – naujuosius čempionus vertino „šermukšnius“ treniruojanti plaukimo trenerė Aušra Gardžiulienė, prisipažinusi, kad čempionatas jai suteikė daug gražių akimirkų, o ypač jaunieji plaukikai, žadantys gražią kurčiųjų plaukimo ateitį“.
A. Gardžiulienė uostamiesčio sportininkų pranašumą sieja su sudarytomis sąlygomis, kokių neturi kitų miestų kurtieji.
„Kitų kurčiųjų sporto klubų sportininkai klaipėdiečiams pavydi, nes uostamiestyje klausos negalią turintiems žmonėms vyksta plaukimo treniruotės net tris kartus per savaitę. Kitur tokių sąlygų nėra“, – konstatavo profesionali trenerė.

Lengvaatlečiai debiutavo pasaulio čempionate

Pastarųjų metų nuoseklios kurčiųjų jaunuolių treniruotės Klaipėdos lengvosios atletikos mokykloje nokina vaisius.
Lietuvos kurčiųjų lengvosios atletikos vasaros čempionate, vykusiame Jonavoje, uostamiesčio „Šermukšnio“ sportininkai iškovojo 13 medalių, 9 iš jų – aukso. Tiek pat medalių pelnė Vilniaus „Gesto“ sporto klubai atstovai, tačiau jų aukso kraitis dvigubai mažesnis – 4.
Šalies lengvosios atletikos žiemos čempionate klaipėdiečių persvara buvo akivaizdi – iškovota 10 aukso medalių. Kauniečiai, visus titulus pelnę jaunių grupėje, laimėjo 6 auksinius. Šeimininkų – vilniečių sąskaitoje vėl 4 aukso medaliai.
2024-ieji „Šermukšnio“ lengvaatlečiams – neeiliniai metai. Vasarą du klaipėdiečiai – Edvinas Vaičiulis ir Greta Šlivinskytė buvo pakviesti atstovauti Lietuvai 5-ajame pasaulio kurčiųjų lengvosios atletikos čempionate Taivane. Tai – didelis uostamiesčio atletų įvertinimas, kurio jie neabejotinai nusipelnė pastarųjų metų rezultatais.
Abu jie Taivane užėmė aukštas penktąsias vietas: Greta Šlevinskytė – rutulio stūmimo rungtyje, Edvinas Vaičiulis – 800 m bėgimo distancijoje.
G. Šlevinskytė geriausiu – paskutiniu (šeštu) – bandymu pasiuntė rutulį 10 m 36 cm. Tai klaipėdietei garantavo aukštą vietą tarp dešimties dalyvių.
E. Vaičiulis 800 m bėgimo rungties finale aukštą vietą garantavo asmeninis rekordas – 1 min. 59,26 sek. Atrankos varžybose dalyvavo net 16 bėgikų. Klaipėdietis pirmąją čempionato dieną kovojo 1500 m distancijoje, kurioje užėmė garbingą 8-ą vietą. Itin savo jėgas apskaičiavęs E. Vaičiulis nuo pirmųjų metrų bėgo numatytu tempu. Galingai finišavęs ir savo asmeninį rekordą pasiekęs klaipėdietis pakilo į aštuntąją poziciją – 4 min. 15,92 sek.

Badmintonininkai papildė metraštį nauju įrašu

Stabiliai aukštą lygį išlaiko Klaipėdos „Šermukšnio“ sporto klubo badmintonininkai, 2024-aisiais metraštį papildę nauja eilute.
Po daugelio metų į šalies girdinčiųjų rinktinę pakviestas kurčiasis.
Lietuvos badmintono federacijos išplatintame rinktinės sąraše buvo ir klaipėdietis Tadas Rimkus. 12-metis klaipėdietis buvo pakviestas į Lietuvos 15-mečių rinktinę, kuri rugsėjo mėnesį dalyvavo Europos jaunių badmintono čempionate Suvalkuose (Lenkija).
Patekti į Lietuvos girdinčiųjų rinktinę – labai retas, tačiau didingas įvykis kurčiųjų sportui.
Anksčiau į šalies girdinčiųjų badmintono rinktines buvo kviečiami klaipėdiečiai – sesuo ir brolis Kristina bei Tomas Dovydaičiai, taip pat Ignas Reznikas.
Tad T. Rimkus – vos ketvirtasis sportininkas per visą istoriją.
„Tadas – darbštus, geras, imlus, kovingas, pergalei atiduodantis visas jėgas berniukas“, – jaunąjį talentą gyrė mūsų kurčiųjų badmintono žvaigždžių – Dovydaičių, I. Rezniko, Kazimiero Dauskurto pirmasis treneris Antanas Narvilas.
2024-aisiais svarbių tarptautinių mūšių neturėję Klaipėdos badmintonininkai, energiją išliejo ir meistriškumu džiugino šalies kurčiųjų čempionate. Vyrų asmeninį čempionatą penktus metus iš eilės laimėjo I. Reznikas. Kaip ir buvo galima nuspėti, dėl aukso susirėmė du mohikanai – I. Reznikas ir Kazimieras Dauskurtas, ankstesniais laikais kibirus prakaito išlieję treniruotėse Klaipėdoje. Vėliau K. Dauskurtas išvyko gyventi į Vilnių ir nuo to laiko jie yra skirtingose klubuose. Vyrų finalas tapo čempionato puošmena. Pirmą setą lengvai laimėjęs I. Reznikas, antrajame triumfavo po pratęsimo – 23:21.
Jaunimo iki 19 metų pirmenybėse pirmą kartą vertingiausi medaliai atiteko dviem klaipėdiečiams. Auksu pasidabino T. Rimkus, o sidabru – Romualdas Jakubkis.
Moterų čempionate bronzą iškovojo Tado Rimkaus sesuo Marija Rimkutė.
2025-aisiais „Šermukšnio“ lengvaatlečių bei badmintonininkų laukia itin didelis iššūkis – kurčiųjų vasaros deflimpinės žaidynės Japonijoje. Mūsų sportininkų laukia dvi užduotys. Pirmoji – patekti į rinktines, antroji, patekus į jas – garbingai atstovauti Lietuvai. Negana to, balandžio mėnesį Čekijoje vyks Europos kurčiųjų badmintono čempionatas, į kurį, anot trenerio Donato Narvilo, vyks visi klaipėdiečiai – I. Reznikas, Emilija Unte, brolis ir sesuo Rimkai. Tai bus vienas iš etapų siekiant patekti į deflimpines žaidynes.

Padelis užkariavo kurčiųjų simpatijas

Entuziastingiausiai lankomos naujos Lietuvoje sporto šakos – padelio treniruotės. Norinčiųjų žaisti panašų į tenisą žaidimą sąrašas – gana netrumpas. Kiekvieną savaitę kurtieji renkasi į pratybas, vieni kelia meistriškumą, kiti tik bando išmokti taisykles ir žaidimo subtilybes. Klaipėdiečiai puoselėja viltį, kad padeliu susidomės kitų miestų kurtieji, su kuriais vėliau būtų galima rengti Lietuvos čempionatus ar net suformuoti rinktinę, galinčia būti konkurencingą Europos ar pasaulio varžybose.
Paklaustas apie kurčiuosius sporto mėgėjus, padelio treneris Arūnas Viskintas, pasidžiaugė, kad lankantieji yra smalsūs – trokšta padelio žaidimo žinių ir labai stengiasi daryti taip, kaip treneris parodo.
„Per tą laiką, kiek treniruojasi, kurtieji sporto mėgėjai sparčiai patobulėjo, – gyrė specialistas. – Jau po pirmųjų treniruočių pastebėjau, kad jie, greitai įvaldę techniką, gali žaisti „ilgus“ taškus. Tai – labai svarbu. Na, o toliau lieka gludinti techniką ir tobulinti taktiką.“
Vienas aktyviausių padelininkų – Kasparas Unte teigė, kad ši sporto šaka jam dabar tapo svarbiausia, mėgstamiausia. Krepšinis, tinklinis bus antraeilės sporto šakos.
Pasak Lietuvos pilietybę turinčio latvio, nesulaukdamas kad vyks kurčiųjų varžybos, jis jau su „Šermukšnio“ sporto klubo draugu Giedriumi Jovaišu varžosi girdinčiųjų turnyruose. Ir net yra laimėję.

Projekto sėkmė skatina toliau plėtoti sportinę veiklą

Projekto „Sportuojantys kurtieji Klaipėdos mieste“ įgyvendintoja K. Rimkienė apibendrindama siektus tikslus, pasidžiaugė, kad visos, į projektą įtrauktos veiklos buvo veiklios, sulaukusios kurčiųjų žmonių dėmesio, aktyvaus įsitraukimo bei atnešusios gerų rezultatų.
„Džiugu, kad projektas buvo veiksmingas – judėjo ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus žmonės, – šypsojosi K. Rimkienė. – Šiai dienai „Šermukšnio“ sporto klube yra net aštuoni aukšto meistriškumo sportininkai. Kurtieji sportininkai ir kurčiųjų sporto klubas gerai žinomi Klaipėdoje. Projekto sėkmė stumia mus į priekį, neleidžia sustoti. Tad esame nusiteikę ir toliau vystyti kurčiųjų sportą bei veiklas. Sulaukę miesto geranoriško požiūrio, kartu su kitomis veiklomis, sieksime plėtoti buriavimo sportą, nes turime grupę entuziastų, norinčių išmokti profesionaliai buriuoti.“