34-erių M. Stašys dar nesidairo vinies ant kurios kabintų batelius

Šį sezoną į „Šilutės“ komandą persikėlęs 34-erių klaipėdietis Mindaugas Stašys Nacionalinės krepšinio lygos čempionate vėl rodo puikius rezultatus.

Per pirmąsias 11 rungtynių įžaidėjas per varžybas vidutiniškai pelno po 15,5 taško (10 vieta lygoje), atlieka po 6 rezultatyvius perdavimus (9 vieta) ir renka po 18,5 naudingumo balo (10 vieta).

Buvusio Klaipėdos „Naftos-Uni-Akvaservis“ dievuko vedama „Šilutė“ iškovojo 7 pergales bei šiuo metu užima šeštąją vietą.

Svetainė „nklyga.lt“ pakalbino M. Stašį apie sezono pradžią, pamario komandos rezultatus, treniruojamus mažuosius klaipėdiečius.

– Mindaugai, kodėl nusprendėte šį sezoną persikelti į „Šilutę“?

– „Šilutė“ mane kvietė kokius ketverius metus iš eilės, bet vis pavėluodavo, nes jau būdavau pasirašęs sutartis. Tai su „Telšiais“, tai su Tauragės komanda. Ir šiais metais jau tariausi su kita komanda, bet vis tik atsidūriau Šilutėje. Man patiko atmosfera komandoje ir tai, kad jie nori, jog aš čia žaisčiau. Noriu žaisti arčiau namų, nes Klaipėdoje turiu darbą su vaikais, kažkur toliau išvažiavus būtų nelabai įmanoma suderinti, tikrai nepalikčiau darbo, kuris man labai patinka.

– Jau aštuonerius metus dirbate Klaipėdos krepšinio mokykloje. Kaip jums sekasi treniruoti vaikus?

– Iš pradžių buvo sunku, kol įsidirbau, kol supratau, kol susirinkau vaikus. Turiu 10-mečių vaikų komandą, su kuria žaidžiame tarptautiniuose turnyruose, išbandome jėgas ir kol kas neblogai sekasi. Taip pat 12-mečius berniukus, kurie žaidžia pirmame MKL divizione. Irgi šaunūs berniukai auga, matosi, kad yra potencialo. Tikrai džiugu su vaikais dirbti, pačiam tobulėti kaip treneriui.

– Kaip pavyksta suderinti vaikų treniruotes ir rungtynes su „Šilutės“ komanda?

– Yra truputį reikalų, tačiau krepšinio mokyklos direktorius Laimonas Šapkauskas, mano paties pirmasis treneris, puikiai supranta situaciją ir suteikia puikias sąlygas tiek man dar žaisti krepšinį, tiek sudėlioja treniravimo grafikus pagal mane. Taip galiu visur suspėti. Jeigu dabar nedirbčiau su vaikais, tai sakyčiau, kad truputį nuobodu, trūktų veiklos. Labai gerai krepšinis ir treniravimas užpildo vienas kitą.

– Jūsų treniruojami vaikai pasveikina po gerų jūsų rungtynių?

– Taip, jie tokie yra bendraujantys, mane maloniai nustebina. Ypač dvylikamečiai, jie jau vyresni, ima pavyzdį, paklausia ir apie kitus žaidėjus. Jie palaiko, žino, domisi. Tada ir pačiam yra lengviau, nereikia treniruotėse dirbti nuo nulio, jie patys yra imlūs, žiūri daug rungtynių, ir Eurolygą, ir NBA, jau žino, kas yra kas.

– Tai baigęs krepšininko karjerą, tikriausiai, žinote ką toliau dirbsite?

– Taip, tikrai pamėgau trenerio darbą, tačiau dar tikrai apie krepšininko karjeros pabaigą negalvoju. Aišku, reikia pradėti ruošti pamatus trenerio darbui. Noriu ir su vaikais padirbėti, treniruoju ketverius metus studentų komanda, kurioje žaidžia profesionalai. Tikrai matau save treneriu, o kaip bus ateityje – nežinosi.

– Žaidžiate puikų sezoną, komandai taip pat neprastai sekasi. Kaip pats vertinate sezono pirmąją pusę?

– Šiai dienai, jei kalbėti apie pergalių skaičių, manau, kad viskas yra gerai, nes mes žaidėme su geriausiomis komandomis, esame vos ne po du kartus su jomis sužaidę ir balansas yra teigiamas. Pradžia tikrai nebloga. Komandoje yra daug naujų žaidėjų, tai nauja ir treneriui, ir mums.

Dėl asmeninių rezultatų, manau, kad pandemija kažkam buvo neigiama, o man iš tos pusės, kad turėjau daug laiko pasiruošti sezonui, buvo teigiama. Daug mėnesių sportavau individualiai, dalyvavau vasaros lygoje ir tai leido anksčiau įgauti formą.

„Šilutėje“ esu ne vienas klaipėdietis. Su klaipėdiečiu Valdu Vasyliumi esame žaidę trejus metus, tai tikrai duoda naudos. Kartais užtenka vieno žvilgsnio, kur reikia pasislinkti, kur padėti, kur prasiveržti. Turime ir snaiperį, dar vieną uostamiesčio krepšininką Herkų Kumpį. Tikrai įdomi komanda. Dėl to ir pačiam smagu sukurti progas.

Apskritai viskas susideda į vieną. Gera atmosfera, susirinko geri vaikiai, geras mišinys tarp vyresnių ir jaunesnių, taip pat legionieriai įsiliejo, treneris mus puikiai moka laviruoti, o karštesnius – nugesinti. Puikus mišinys, dėl to ir gaunasi taip, kad ir rezultatai ateina. Treneris mums surado vietas, kuriose jaučiamės geriausiai.