Gimnastės dvynukės Lavrenovaitės namus pavertė šokių aikštele

Dvynukės klaipėdietės Ema ir Neila Lavrenovaitės, daug metų džiuginančios mus meninės gimnastikos varžybose, lyg to būtų maža, pastaraisiais metais tapo įvairių televizijos projektų, susijusių su šokiais, dalyvės.

18-metės seserys ėmėsi ir trečiosios veiklos – sukūrė savo paskyrą „Youtube“ kanale, kuriame įdeda savo gyvenimo, nuotykių epizodus.

Neila yra 5 min. vyresnė už Emą. Kai į pasaulį atėjo mažylės, tėveliams buvo lengvas šokas. Jiems buvo pasakyta, kad gims porelė, o ne dvi mergaitės.

Nuo tokių įdomių pirmųjų gyvenimo akimirkų „Klaipėdos sportas“ pradėjo pažintį su linksmomis, bendraujančiomis, viena per kitą kalbėjusiomis dvynukėmis. Todėl neįmanoma buvo išskirti sakinių, kuriuos sakė Ema, o kuriuos – Neila.

– Kaip patekote į meninę gimnastiką?

– Kai buvome vaikų darželyje, į parengiamąją grupę pasirinkti būsimų gimnasčių atėjo Dovilė Vilnonė. Ji paprašė mergaičių atlikti kai kuriuos pratimus. Matyt, mes gerai pasirodėme, nes davė lapelį su telefono numeriu, kuriuo kitą dieną ir paskambino tėveliai. Tada mums buvo šešeri metukai ir nelabai supratome, kur mes čia esame kviečiamos. Pirmoji mūsų treniruotė–prisistatymas vyko trenerės Margaritos Zemskajos grupėje, o jau kitos treniruotės – pas D. Vilnonę.

– Kuriai geriau sekasi meninės gimnastikos varžybose, kuris pratimas labiau patinka?

– Mes pačios atkreipėme dėmesį, kad vieną pusmetį geriau einasi vienai, kitą pusmetį – kitai. Ir taip kasmet. Mes tarp savęs nekonkuruojame, medalių, taurių neskaičiuojame, džiaugiamės viena kitos sėkme, gauta patirtimi. Ema geriausiai rungtyniauja su kamuoliu, Neila – su kuokelėmis. Kodėl būtent su tais įrankiais, sunku net atsakyti.

Kai esame kartu varžybose, mums abiems sekasi geriau, morališkai palaikome viena kitą. Sykį Ema liko namie, tai Neilos rezultatai buvo gerokai blogesni.

– Jums jau po 18 metų. Meninės gimnastikos sportininkėms tai gana brandus amžius. Ar dar žadate daug dėmesio skirti šiai sporto šakai, ar jau kyla mintys, kad pakaks?

– Dar kitais – 2021 metais tikrai, jei leis situaciją, atstovausime Klaipėdai meninės gimnastikos varžybos, o jau toliau žadame išvykti studijuoti į Vilnių ir tuomet teks atsisveikinti su šiuo sportu. Manome, kad pakankamai daug pamatėme, daug kur dalyvavome būdamos sportininkėmis, daug atidavėme meninei gimnastikai.

– Kas labiau patinka: šokti ar dalyvauti meninės gimnastikos varžybose?

– Dabar tikrai labiau patinka šokti. Nuo pat mažens kurdavome šokių kompozicijas, kuriose vyraudavo akrobatika, o ne šokis. Trenerė D. Vilnonė patarė, kad mūsų šokiuose reikia daugiau „plastikos“ – plastinių judesių. Ir dabar nuolat namuose, ypač per pandemiją, mes šokame, kuriame.

– Tikriausiai savo ateitį matote su šokiais, su savo šokių studija?

– Labai norėtume. Turime ateities viziją, susijusią su šokiais. Labai tikimės, kad turėsime ir studiją. Na, o baigusios vidurinius mokslus, mes sieksime įsigyti aukštąjį išsilavinimą ne su sportu susijusioje aukštojoje mokykloje.

– Dažniau jūsų nuomonės, muzikos skoniai sutampa ar skiriasi?

– Dažniausiai sutampa. Tai – normalu. Jei nuomonės skiriasi – randame kompromisą. Nėra pas mus pykčių, tėveliams nereikia kištis į mūsų diskusijas. Ir muziką klausome panašią. Šiuo metu Moniqué–Moniką Pundziūtę, Jazzu–Justę Arlauskaitę, Justiną Jarutį.

– Esate labai panašios. Ar draugės, klasės draugai lengvai atskiria?

– Kai kuriems reikia 4-7 metų, kad mus atskirtų, kitiems užtenka ir dviejų savaičių. Pavyzdžiui, atlikėja Kristina Radžiukynaitė–KaYra gretai pradėjo skirti kuri iš mūsų Ema, kuri – Neila.

– Rengiatės vienodai ar skirtingai?

– Iki 14 metų specialiai rengdavomės vienodai. Po to, kai gavome „komentarų“, pradėjome rengtis skirtingais drabužiais. Tačiau projektuose būname vienodos. Šokančios dvynukės – tai mūsų įvaizdis, ir jį norime ne tik išlaikyti, bet ir populiarinti.

– Kaip buvote įtrauktos į televizijos sūkurį, kaip patekote į TV projektus?

– 2019-ųjų vasarą vyko atranka į TV projektą „Šokio revoliucija“. Užpildėme anketą, nusiuntėme savo šokių vaizdo įrašų. Mūsų norui pritarė trenerė, choreografas Marijanas Staniulėnas. Tapome kažkiek žinomos. Tuomet KaYra paprašė jai padėti „Eurovizijos“ atrankos konkurse, vėliau Milita Daikerytė „X faktoriuje“. Po „Šokių revoliucijos“ su mumis bendravęs režisierius Šarūnas Kirdeikis pakvietė į „Tech Top“ šou.

– Tikriausiai turite kvietimų į būsimus projektus?

– Kvietimų turime, tačiau apie juos kalbėti dar anksti. Dabar ypač, kai toks laikas. Viską koreguoja pandemija. Prišnekėsime visko, o paskiau, žiūrėk, ir neįvyks.

– Esate taip pat dalyvavusios dvynukų konkurse?

– Vieną kartą pamatėme „feisbuke“, kad organizuojamas toks konkursas. Nežinia, ar būtume dalyvavę, tačiau kai pakvietė, neatsisakėme. Dvynukų susibūrimas buvo Vilniuje. Ir užėmėme antrą vietą Lietuvoje. Beje, laimėjo kitos sesutės iš Klaipėdos.

– Kokia būtų jūsų reakcija, jei į renginį, projektą kviestų vieną iš jūsų, o kitos – ne?

– Manau, kad jei kviestų vieną iš mūsų, atsisakytume. Mes pripratusios visur kartu būti.

– Esate gimnastės, šokėjos. Iš kur tokia trauka judėti? Gal tėveliai, gal seneliai buvo sportininkai, šokėjai?

– Labai įdomiai susiklostė, nes tėvai nėra nei šokėjai, nei sportininkai, o mes – judrios.  Negana to, mūsų šešiais metais vyresnė sesuo Sandra yra Kauno muzikinio teatro Baleto trupės šokėja.

– Jūs ne tik kuriate šokius, tačiau kuriate ir vaizdo filmus, esate tinklaraštininkės („vlogerės“) savo paskyroje „Youtube“ kanale.

– Pamačiusios, kaip kiti kuria savo filmukus ir deda į „Youtube“ kanalą, mes irgi nusprendėme susikurti savo paskyrą ir papasakoti bei parodyti ką veikiame, kur dalyvaujame. Mūsų „vloguose“ vaizdų įrašai daugiau būna iš įdomiosios – užkulisinės pusės. Tiesa, „jutubas“ atima nemažai laiko. Tačiau džiaugiamies tuo, ką darome.