Netekome vieno Klaipėdos iš šachmatų armijos vedlių – V. Vaitonio
Pasiekė kiek pavėluota liūdna žinia: netekome žinomo Klaipėdos šachmatininko 78-erių Vytauto Vaitonio.
Jis buvo vienas iškiliausių uostamiesčio šachmatinės armijos vadų, nuolatinis varžybų Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje dalyvis. 1981 m. V. Vaitonis tapo Klaipėdos čempionu, o pirmenybėse dalyvavo iki 2019-ųjų. Aktyviai žaidė ir susirašinėjant – V. Vaitonis buvo tarptautinis korespondencinių šachmatų meistras bei dukart tapo Lietuvos čempionu.
V. Vaitonis gimė 1942 m. Raseinių rajone, Ariogalos valsčiuje, sutuoktinių Antano Vaitonio ir Elenos Paulavičiūtės šeimoje. Įstojęs į Kauno politechnikos institutą, pagal studentų mainų programą išvyko studijuoti į Charkovo komunalinės statybos inžinierių instituto statybos ekonomikos fakultetą. Čia 1964 m. įgijo inžinieriaus ekonomisto specialybę.
Baigęs institutą, V. Vaitonis atvyko į uostamiestį. Dirbo Klaipėdos statybos treste Planavimo skyriaus viršininku, vėliau – pedagoginį darbą.
Į Klaipėdos šachmatų olimpą pradėjo kopti 1980-aisiais, kai užėmė antrą vietą miesto pirmenybėse. Kiti metai jam buvo sėkmingiausi. Iškovotas Klaipėdos čempiono vardas. Nors šio pasiekimo jam nepavyko pakartoti, tačiau V. Vaitonis dar net 12 kartų tapo miesto pirmenybių prizininku. Jo sąskaitoje penki sidabro (1980, 1983, 1989, 1997, 2007 m.) ir septyni bronzos (1982, 1984, 1988, 2000, 2001, 2003, 2017 m.) medaliai.
Atstovaudamas Klaipėdos rinktinei 1982-ųjų Lietuvos komandinėse pirmenybėse tapo šalies vicečempionu.
V.Vaitonis taip pat žaidė šiam laikmečiui saugius – korespondencinius (susirašinėjant) šachmatus. Kovojant tokiu būdu, klaipėdietis šalies čempionu tapo du kartus – 1979–1981 ir 1993–1995 metų pirmenybėse. Be to, 1990-1992 m. korespondencinių šachmatų čempionate laimėjo sidabro medalį. Už šiuos pasiekimus suteiktas korespondencinių šachmatų nacionalinio sporto meistro vardas. Vėliau įvykdė korespondencinių šachmatų tarptautinio meistro normą.