W. Köhleris – Klaipėdos buriavimo ledrogėmis legenda (iš Sportininkų namų-muziejaus archyvo)
Ledrogės tarpukaryje buvo labai populiarios. Labai mėgstama buvo ir ledrogių sporto šaka. Gana aukštų rezultatų šioje srityje buvo pasiekęs klaipėdietis Wilhelmas Köhleris (Vilhelmas Kioleris).
Baigiantis 2-ajam pasauliniam karui, jis pasitraukė į Vokietiją. Vėliau labai dažnai nuosava jachta atplaukdavo į Lietuvą.
W. Köhlerio viešnagės metu 2008-aisiais, klaipėdietis Algirdas Plungė pabendravo su svečiu, kai kuriuos pasakojimo epizodus įrašė į diktofoną. Sykį būdamas Klaipėdoje jis Sportininkų namų muziejui padovanojo nuotraukų albumą, kuriame yra nemažai vaizdų iš ledrogių sporto entuziastų gyvenimo.
Nuotraukose matyti, kad 1941-1942 metų žiema – ypač šalta. Užšalusios buvo ne tik Kuršių marios, bet ir nemažas jūros pakraštys. Todėl grupės entuziastų surengė žygį ledrogėmis iš Klaipėdos į Liepoją.
W. Köhleris, gimęs 1916 m. birželio 14 d. Šilutėje, gyveno 104 metus, mirė praėjusiais metais. Jis – vienas iš buriavimo ledrogėmis sporto pradininkų Lietuvoje.
Vandens sporto šakų aistruolis gimė klaipėdiškio, molinių plytų gamybos specialisto šeimoje. Tėvas gavo darbą Šilutėje ir visa šeima persikraustė į pamarį. Į Klaipėdą Köhleriai grįžo 1928 m. W. Köhleris pradinį išsilavinimą gavo Šilutėje, o naujojoje vietoje lankė mokyklą prie Mokytojų seminarijos. Pradėjo dirbti E. Domšaičio statybos įmonėje, vėliau – laborantu Klaipėdos superfosfato fabrike „Union“. 1937–1938 m. pašauktas atlikti būtinąją karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, tarnavo Ketvirtajame pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulke Pajuostyje. Antrojo pasaulinio karo metu paimtas į Vermachtą, tarnavo Klaipėdoje.
Pokario metu apsistojo vakarinėje Vokietijos dalyje: pradžioje Liutenzės miestelyje, po to – Liubeke. Paskutiniaisiais gyvenimo metais turėjo rimtų problemų su regėjimu, gyveno pensione. Apie savo vaikystės ir jaunystės metus išleido prisiminimų knygą.
W. Köhleris sportu susidomėjo mokykloje, ten įgijo ir pravardę Jonny, kuria buvo šaukiamas visą gyvenimą. Nors ir būdamas garbingo amžiaus, šiuo vardu pasirašydavo po savo straipsniais ir autorinės knygos viršelyje.
Dar vaikystėje W. Köhleris tėvo darbovietėje, Luizės priemiestyje veikusioje Engelkės plytinėje, pastebėjo gaminamas ledroges. Šeimininko sūnus ne tik papasakojo apie statomą jachtą, bet ir vėliau leido paburiuoti Kuršių mariose, prie miesto „faneros“ fabriko.
Nuo 1928 m. W. Köhleris Kuršių burinių ledrogių klube Smeltėje buvo atsakingas už takelažą, jauniesiems nariams rengė teorinius užsiėmimus. Pasistatęs savo pirmąsias ledroges „Salemke“, 1938 m. buvo priimtas tikruoju nariu.
Taip pat W. Köhleris buvo žinomas irkluotojas. 1940-aisiais triskart tapo Rytprūsių čempionu įvairiose kanojų klasėse.
1947 m. pasigamino savo pirmąją jachtą Šlezvigo Holšteino žemėje, statė jas ir vėliau, jau gyvendamas Liubeke. Populiariausios buvo su 8 kv. m burėmis, nuo 1982 m. (jam tąkart sukako 65 m.) teko persėsti į mažesnę, su 5 kv. m bure.
Jachtininko interesų vedamas W. Köhleris buvo nuvykęs į JAV – sportinio buriavimo ledrogėmis tėvynę. Iš ten parsivežė brėžinius ir, pasigaminęs amerikietiško stiliaus ledroges „Ultimo“, kartu su bendraminčiais buriuodavo Šiaurės Europos vandenyse, taip propaguodamas šią sporto šaką.
2003 m. gimtojoje Klaipėdoje dalyvavo vietinėje regatoje. Marinistines tradicijas puoselėjančiam klaipėdiečių „Budžiui“ jis padovanojo tris burines ledroges. Būtent su „Budžio“ klubo vadovu Kostu Franku legendinis buriuotojas artimiau bendravo
W. Köhleris buvo išrinktas Šiaurės Vokietijos buriuotojų ledrogėmis sąjungos (vok. NEU) garbės komandoru (vadovu)
Europos DN jachtininkų sąjunga (angl. IDNIYRA Europe) kasmet sportinį sezoną pradeda Johnny Köhler taurės regata. Ledrogininkų lenktynės rengiamos lapkričio mėnesį Suomijoje.
Klaipėdos sportininkų namų–muziejaus ir W. Köhlerio archyvų nuotr.
