„Trumpa Klaipėdos sporto istorija“ (iš Klaipėdos sportininkų namų-muziejaus archyvų)
Lietuvoje organizuotas sportas prasidėjo po I pasaulinio karo. 1918 metais atsikūrusi valstybė paveldėjo gana primityvų kūno kultūros ir sporto supratimą. Todėl atkurtos Lietuvos visuomenė silpnai domėjosi kūno kultūra ir sportu, nemaža buvo jiems net priešiškų.
Dėl tokio visuomenės požiūrio, o ir todėl, kad visi materialiniai bei dvasiniai ištekliai buvo sutelkti nepriklausomybei apginti ir valstybingumui įtvirtinti, Vyriausybė iš pradžių sportu beveik nesirūpino.
Pamažu iš įvairių buvusios Rusijos imperijos vietų į Lietuvą grįžo nemažai jaunuolių, jau susipažinusių su sportu.
Pirmieji sporto organizatoriais buvo iš Rusijos ir kitur grįžę Vincas bei Karolis Dineikos, Petras Oleka, Pranas Sližys ir kt. Ypač Lietuvos sportinę veiklą pagyvino aktyvus sportininkas, sporto propaguotojas, būsimasis Atlanto nugalėtojas Steponas Darius.
Klaipėdoje sporto reikalai klostėsi kitaip. Tai lėmė geografinė, politinė ir istorinė Klaipėdos krašto situacija. Po 1422 m. rugsėjo 27 d. Melno taikos susitarimo nustatyta tarpvalstybinė siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino. Iš Lietuvos pusės sutartį pasirašė Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, Lenkijos karalius Jogaila. Pagal susitarimą Lietuva atgavo Žemaitiją, tačiau Nemuno žiotys ir Klaipėda liko Prūsijos valdžioje iki pat 1919 m. Klaipėdos kraštas atsidūrė savotiškoje vokiečių saloje.
Gana ryškūs skirtumai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nesunkiai buvo pastebimi Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.
Pirmojo pasaulinio karo išvargintoje Lietuvoje kaimų sodybų šiaudais dengtose pirkelėse daug kur grindys buvo plūkto molio asla. Tuo metu Mažojoje Lietuvoje puikavosi raudonų plytų gyvenamieji ir ūkiniai pastatai raudonomis čerpėmis dengtais stogais. Ūkininkai naudojosi vakarietiškais žemės ūkio padargais.
Klaipėdoje nuo 1904 metų miestiečius vežioja elektrinis tramvajus, kai tuo pat metu Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune – konkė (vagonas, bėgiais traukiamas arklio), kauniečiams tarnavusi iki 1929 metų. Klaipėdoje nieko nestebino akmenimis grįstos gatvės, lygūs šaligatviai, gatves apšviesdavo dujiniai žibintai.
Klaipėdos krašte susiformavo savotiškas gyventojų sluoksnis – „klaipėdiškiai“, kurie kalbėjosi lietuviškai, tačiau buvo politiškai orientuoti į Vokietiją, nesiejo savęs su nepriklausomybę atkūrusia Lietuva. Jų vaikai lankė vokiškas mokyklas, daugelis studijavo Rytprūsių arba Vokietijos universitetuose.
Pagal 1925 metų sausio 20 d. gyventojų surašymo duomenis Klaipėdos krašte gyveno: lietuvių – 26,5 proc., vokiečių – 45,2 proc., o 24,2 proc. gyventojų tiesiog nežinojo kuriai tautinei bendrijai save priskirti ir vadinosi tiesiog „šišioniškiais“ arba „memelenderiais“.
Pažanga daugelyje gyvenimo sričių, palyginti su Didžiąją Lietuva, į Mažąją Lietuvą atėjo gerokai anksčiau. Sporto užuomazgos taip pat.
Organizuoto sporto sąjūdis Klaipėdos krašte prasidėjo XIX a. viduryje. Dar 1838 metais įkurta Šaulių sąjunga („Schützen Gülde“) buvo įregistruota kaip sporto organizacija. Tai – pirmoji sporto organizacija dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Organizuoto sporto sąjūdis Klaipėdos krašte prasidėjo XIX a. antroje pusėje. Siekdami susikurti sąlygas meistriškumui ugdyti, Klaipėdos sportininkai telkėsi į sporto organizacijas. Seniausias tradicijas Klaipėdoje turi vandens sporto šakos – irklavimas, buriavimas. 1861 m. įkurta Vyrų gimnastikos sąjunga („Männer Turn Verein“ , MTV), veikusi iki 1934.
1874 m. įkurtas buriavimo klubas MSV (Memeler Segel Verein – Klaipėdos buriavimo sąjunga), 1875 m. irklavimo klubas „Neptūnas“ (MRVN – Memeler Ruder Verein Neptun).
MTV („Männer Turn Verein“) kultivavo ne tik gimnastiką, bet ir lengvąją atletiką bei futbolą.
Šiandien siūlome pažiūrėti vieną seniausių nuotraukų, kurioje 1911 m. užfiksuota MTV futbolo komanda.
