2021 16 gegužės

Pirmieji futbolo žingsniukai Klaipėdoje (iš Klaipėdos sportininkų namų-muziejaus archyvo)

Futbolo daigai Klaipėdoje pasirodo XX a. pradžioje. MTV („Vyrų gimnastikos sąjunga“)  futbolo komanda 1902 m. žaidė parodomąsias rungtynes. Tais laikais futbolą žaidė labai primityviai, tačiau pradžia buvo padaryta.

Šiuo žaidimu susidomėjo ir mokytojų vyrų seminarijos auklėtiniai. Jie įsteigė savo sąjungą. Pirmaisiais metais tarp šių sąjungų ir vyko rungtynės. Tai buvo pirma futbolo žaidimo užuomazga Klaipėdos krašte.

1905 metais įsteigta dar viena sąjunga „Rasensport Verlin Prussia“, tačiau ji gyvavo vos ketvertą metų. Netrukus gyvuojančios sąjungos jau nebegalėjo patenkinti visų norinčių žaisti. Įsteigta dar viena sąjunga „Baltische Rasen und Winter Sport Verband“. Tarp šių trijų komandų ir vyko pirmenybės iki I pasaulinio karo.

Po Versalio sutarties Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perėjo Antantės žinion. Futbolu vėl pradedama domėtis nuo 1919 metų. Iš prieškarinių komandų begyvavo tik MTV. Šios sąjungos iniciatyva žaidimas vėl buvo atgaivintas ir plėtotas. 1920 m. įkurta nauja sąjunga – „Sportverein“. Šios sąjungos iniciatorius ir rėmėjas buvo žinomo Vokietijos rašytojo Hermano Zudermano sūnus.

1922 m. Klaipėdos darbininkai įkūrė savo sporto klubą „Freya“. Taip futbolas po karo negandų atgijo ir įėjo į normalias vėžes. Visos tos organizacijos buvo vokiškos. Nors kraštas ir buvo atskirtas nuo Vokietijos, jame reiškėsi stiprios vokiškos tendencijos, o krašto valdytojai prancūzai į tai žiūrėjo nuolankiai.

MTV, seniausiai įkurta sąjunga, savo gretose turėjo geriausius to meto žaidėjus ir buvo reprezentacinė komanda, rungtyniavusi su Šilutės, Pagėgių, Tižės komandomis.

Tuo pat metu pirmuosius futbolo žingsnius žengė ir Lietuvos sporto sąjungos. 1922 m. Kaune įvyko pirmasis miesto čempionatas. Futbolas Kauną ir kitus Lietuvos miestus pasiekė daug vėliau nei Klaipėdą, todėl jų lygis, be abejo, buvo žemesnis.

1922 m. Klaipėdos kraštas Lietuvai dar buvo užsienis. Vis stiprėjo lietuvių domėjimasis šiuo kraštu. Atvykstant dar reikėjo praeiti pasienio, muitinės formalumus, tačiau moksleivių, studentų, tarnautojų delegacijų, vykstančių iš Lietuvos į Klaipėdos kraštą vis gausėjo. Tuo pasinaudojo ir vienos eilinės Kauno futbolo komandos vadovybė. Jie, nepranešę ir neinformavę tuometinės Lietuvos sporto lygos futbolo skyriaus, susitarė su MTV vadovais ekskursijos metu sužaisti futbolo rungtynes. Klaipėdoje mačas su Lietuvos komanda buvo plačiai išreklamuotos kaip tarptautinis. Kauniečiai visą dieną keliavę garlaiviu, į Klaipėdą atvyko prieš pat susitikimą. Rungtynėse akivaizdžiai pranašesni buvo MTV futbolininkai, įmušę net 21 įvartį. Kauniečiams rasti spragos klaipėdiečių gynyboje nebuvo jokių vilčių.

Šis pralaimėjimas stipriai pakirto Lietuvos futbolo prestižą. Ekskursantams grįžus namo, kilo skandalas. Kauno komanda, neturėjusi teisės žaisti tarptautinių rungtynių, buvo pašalinta iš Kauno miesto pirmenybių ir buvo išformuota.

1923 m. Klaipėdos kraštas autonomijos teisėmis buvo prijungtas prie Lietuvos. Lietuvos sporto lyga bandė užmegzti glaudžius ryšius su Klaipėdos sporto organizacijomis, tačiau šios, būdamos vokiečių įtakoje, į tai žiūrėjo gana šaltai arba visiškai ignoravo. Vis tik birželio 22 d. Kauno stadione įvyko pirmosios tarpmiestinės rungtynės Kaunas –Klaipėda. Kova baigėsi klaipėdiečių pergale 2:0. Po dviejų dienų iš abiejų miestų atstovų sudaryta Lietuvos rinktinė žaidė pirmąsias oficialias rungtynes su Estija. Lietuviams buvo per sunku atsispirti prieš pajėgius varžovus. Estams pralaimėta 0:5.

Lietuvos komandoje žaidė šeši Klaipėdos ir penki Kauno futbolininkai.

Mūsų šalies rinktinei atstovavo Klaipėdos MTV žaidėjai: Gustavas Gvildys (vėliau ilgametis rinktinės žaidėjas), Ernstas Deringas, Otonas Kunelis, Valteris Krigas, Vilhelmas Baueris, Jonas Varšukas.

Tais pačiais metais Klaipėdą aplankė ir pirmosios užsienio komandos. Liepos mėnesį uostamiestyje pasirodė Berlyno „Union“, po mėnesio į svečius atvyko Talino „Kalev“. MTV komanda svečiams pralaimėjo 2:3 ir sužaidė lygiomis 2:2.

Klaipėdos kraštui prisijungus prie Didžiosios Lietuvos, čia buvo daugiau kaip 20 sporto klubų. Visi jie buvo vokiški, tik vienas – „Šarūnas“ – buvo lietuviškas. Klubas įkurtas 1922 m. Steigėjai: Vilius ir Endrius Bajorai, P. Lekšas, Jurgis Sauga, ViliusTrumpjonas. Turėjo „senjorų“ ir „juniorų“ futbolo komandas. Treniruotės ir varžybos vyko Jaunimo žaidimo aikštėje. Varžovais buvo vietos vokiečių komandos „Spielvereiningung“, „Freya“ ir kt.

1924 m. „Šarūnas“ dalyvavo Lietuvos čempionate, tačiau į finalą nepateko. 1926 m. vasario 25 d. „Šarūnui“ susijungus su Klaipėdos lietuvių karių įgulos sportininkų būreliu, įsteigta Klaipėdos sporto sąjunga (KSS). Pirmasis sąjungos pirmininkas buvo pulkininkas leitenantas Juozas Vidugiris.

KSS kultivavo įvairias sporto šakas. Daugiausiai laimėjimų pasiekė futbolininkai. KSS komanda net 6 kartus tapo Lietuvos čempionais. Rekordų ir gerų rezultatų pasiekė lengvaatlečiai, tenisininkai, buriuotojai, plaukikai.

Reprodukcijos iš Jono Narbuto knygos „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“ I t.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *